Annette Pohnert nuotrauka.

Lina Juškės ir Nicholas Purcell nuotraukos.

Naujausiame romane „Minaretas ir 7“ Undinė Radzevičiūtė klausia: kaip rašytoją veikia ir keičia triukšmas, tyla, vieta, konfliktai, kančia, kitų parašyti ir jo paties rašomi tekstai ir herojai. Ir kas atsitinka, kai rašytojas susiduria pats su savimi.

Renginio dalyviai: rašytoja Undinė Radzevičiūtė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyr. redaktorius Saulius Repečka.

Kalbėsime apie tai, ką skaitytojas gali suprasti apie knygą, sužinojęs, jog ji apdovanota prestižine literatūros premija, apie tai, kuo premijos skiriasi viena nuo kitos, kas jas teikia ir kaip išrenkami geriausi pasaulio. Diskusijos metu stengsimės perprasti, ką literatūros profesionalams, knygų autoriams ir skaitytojams reiškia literatūrinės premijos.

Papasakosime, kas ir kodėl premijas steigia, diskutuosime ar verta skaityti visas nominuotas ar apdovanotas knygas; diskutuosime kodėl verta skaityti įvertintas knygas (ir ar tikrai verta skaityti visas).

Mūsų pokalbio „fone“ bus šios premijos ir jomis apdovanotos arba joms nominuotos leidyklos pristatomos knygos:

Pulitzerio premija – C. Whitehead „Nikelio berniukai“; Strega premija – A. Scurati „M., Šimtmečio sūnus“ ir Elsa Morante „Artūro sala“; Nobelio premija – L. Glück „Laukinis vilkdalgis“; Islandų moterų literatūros premija – K. Steinsdottir „Šviesė“; Islandijos literatūros premija – H. Helgason „60 kilogramų saulės šviesos“; Bukerio premija – D. Kehlmann „Tilis Ulenšpygelis“; Europos Sąjungos literatūros premija – I. Solà „Aš dainuoju, o kalnas šoka“; Hugo ir Pasaulio maginės fantastikos premija – Susana Clark „Džonatanas Streindžas ir ponas Norelis”; Negrožinės literatūros premija – Irene Vallejo „Knygos gimimas“.

Renginio dalyviai: knygų apžvalgininkas, žurnalistas Audrius Ožalas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas, socialinė aktyvistė, dainininkė, knygų mylėtoja Dovilė Filmanavičiūtė, moderuoja rašytoja, knygų ekspertė Vitalija Maksvytė.

Alfredo Bumblausko ir Mangirdo Bumblausko knygos „Lietuva istorija“ III dalies, skirtos nepriklausomai Lietuvai, pristatymas ir aptarimas.

Tai platesniam skaitytojų ratui skirtas pokalbis apie mūsų valstybės kūrimąsi ypač nepalankiomis sąlygomis, sparčią jos švietimo, kultūros, ūkio plėtrą, visuomenės modernėjimą ir kt. Taip pat bus aptariamos knygoje detaliai aprašytos ir daug diskusijų tebekeliančios paskutinės nepriklausomos valstybės dienos.

Renginyje dalyvauja istorikas, Nacionalinės ekspedicijos vadovas ir dalyvis, prof. Alfredas Bumblauskas, jį kalbina istorikas, dr. Norbertas Černiauskas.

Netrukus pasirodysianti trečioji rašytojos, poetės ir dramaturgės Vaivos Grainytės dvikalbė knyga „Rožės ir bulvės“ pavadinimu neišsiduoda, jog yra knyga apie laimę, o tiksliau, knyga apie rašomą knygą, kurioje analizuojama laimė. Kompleksiška šios temos ekosistema, nauja emocijų rinka ir negailestinga pozityvumo ideologija knygoje atsiskleidžia kaleidoskopiškai – laisvai jungiant trumpas esė, kinematografiškus pasakojimus, siurrealias fantazijas ir patikrintus faktus su išnašomis. Rašytoja supažindina su daugelio mūsų galbūt išgyventomis situacijomis ir aplinkybėmis, taip ironiškai tikrindama laimės sampratas, jų prieštaras ir jautriai reaguodama į emocinius lūžius, vykstančius po lygiais kasdienybės paviršiais.

Apie knygą „Rožės ir bulvės“ jos autorę Vaivą Grainytę ir menininkus edukatorius, Masačusetso technologijos instituto tyrėjus bei dėstytojus, kviestinius VDU profesorius Nomedą ir Gediminą Urbonus kalbina kultūros žurnalistė Jogintė Bučinskaitė.

Leidinio partneris – Vytauto Didžiojo universitetas.

B. Tilmantaitės ir D. Matvejev nuotraukos.

Žymų britų biologą, rašytoją dr. Merliną Sheldrakeʼą apie jo knygą „Raizgus gyvenimas“ kalbina „15min“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas.

Knygoje dr. Merlinas Sheldrakeʼas leidžiasi į žavingą nuotykį ir tyrinėja fantastišką, keistą ir nuostabų grybų pasaulį: šie beveik visą gyvybę Žemėje palaikantys organizmai niekuomet nepaliauja stebinti. „Raizgus gyvenimas“ parodo, kad be grybų nesuprastume planetos, kurioje gyvename, jie taip pat būtini norint suvokti, kaip mes mąstome, jaučiame ir elgiamės. Kuo daugiau sužinome apie grybus, tuo neįmanomesnis be jų atrodo gyvenimas.

Knyga 2020–2021 m. nominuota daugeliui premijų, tarp jų: „British Book Awards“, „Royal Society Science Book Prize“, „Goodreads Choice Awards“; 2021 m. ji apdovanota „Wainwright Prize for Global Conservation Writing“ ir kt. premijomis.

Hanna-Katrina Jedrosz nuotrauka.

Filosofai Kristupas Sabolius ir Dalius Jonkus diskutuoja apie vieną svarbiausių Vakarų filosofijos tekstų – René Descartes’o „Metafizinius apmąstymus“. Žymiausio prancūzų filosofo veikale keliami klausimai apie kūno ir sąmonės santykį, skepticizmą ir pažinimą.

Rimtai ir ne visai rimtai - apie Lietuvos valdovus. Kuris iš jų vadinamas paskutiniuoju Lietuvos vikingu? Kas tas nenuorama ir maištininkas, bandęs prilygti Vytautui Didžiajam? Kuris iš valdovų linksmas ištrūko iš Marienburgo pilies? Ir kuriam iš jų nėra pastatytas nei vienas paminklas? Smagias istorijas narstysime, tikrus įvykius nuo pramanytų atskirti bandysime ir kaip sudominti vaikus Lietuvos istorija diskutuosime su knygos „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“ autoriumi, istoriku Zigmu Vitkumi, istorike, visuomenininke, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyve Luka Lesauskaite ir moksleive Mūza Svetickaite. Pokalbį moderuoja žurnalistė Laisvė Radzevičienė.

2022 m. pasirodys populiarumo pasaulio žiniasklaidoje akimirksniu sulaukusios ekonomikos mokslų daktarės, elgsenos ekonomistės    Agnės Kajackaitės knyga „WO/MEN“, kurioje, remiantis elgsenos ekonomikos moksliniais tyrimais, analizuojami lyčių skirtumai ir su jais susiję stereotipai.

D. Ausserhofer ir J. Misevič nuotraukos.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto gobelenų kolekcijos istorija – pavyzdys, kaip gali skirtis Lietuvos ir užsienio istorikų vertinimai, nors ši kolekcija sutartinai vadinama ambicingiausiu paskutiniojo Jogailaičio kultūriniu ir politiniu manifestu. Diskusijoje analizuosime, kokie ryšiai Žygimantą Augustą siejo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste – Jogailaičių tėvonija, vertinsime, koks anuomet buvo Lietuvos ir jos sostinės Vilniaus statusas bei sąlytis su Jogailaičių Europa.

Dalyvauja prof. Ieva Kuizinienė, prof. Aleksandra Aleksandravičiūtė, prof. Rita Trimonienė, moderuoja menotyrininkas, laidų vedėjas Saulius Pilinkus.

Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė, žurnalistė Silvija Kučėnaitė-Foti (gim. 1961) užaugo Čikagos lietuvių bendruomenėje, klausydamasi istorijų apie savo senelio nuopelnus kovojant už Lietuvos laisvę. Mama prieš mirtį paprašė Silvijos užbaigti jos misiją – įamžinti Generolo Vėtros atminimą knygoje. Silvija sutiko. Vėliau viešnagės Lietuvoje metu ji sužinojo: yra žmonių, manančių, kad Noreika, nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku, prisidėjo prie Holokausto. Silvijai, senelį laikiusiai svarbiu lietuvių tautos herojumi, tai pasirodė neįtikėtina: negi šeima galėjo nuo jos nuslėpti svarbius Noreikos gyvenimo faktus?

Ši knyga – apie istorinę traumą, jos priėmimą asmeniškai ir kaip reaguoja visuomenė. Per šią prizmę autorę kalbina profesorius Evaldas Kazlauskas iš Vilniaus universiteto Psichologijos instituto.

Išskirtinis pokalbis apie Vilniaus pėdsakus plačiajame pasaulyje: kaip ir kur galima rasti vilnietiškų atgarsių, ar – ir kaip – būtų galima perrašyti Vilniaus istoriją ir geografiją, taip pat ir miesto atmintį?

Šias ir kitas temas gvildens ne tik daugybės leidimų, bet ir vertimų į užsienio kalbas sulaukusios knygos „Vilnius: savas ir svetimas“ (leidykla „Baltos lankos“) autorius Laimonas Briedis kartu su kultūros istoriku Aurimu Švedu.

Statistika sako: „žmonės neskaito“, ir mes įtariame, kad jie randa patrauklesnių laisvalaikio praleidimo formų. Tačiau beveik 0,5 mln. Lietuvos gyventojų neskaito ne todėl, kad nenori, o todėl, kad negali – dėl regos ar skaitymo sutrikimų, intelekto ar fizinės negalios. Ar šiandien turime jiems sprendimų? Kokius knygų formatus ir turinį renkasi tie, į kuriuos spausdinta knyga neprabyla? Kokia ta nematoma skaitytojų auditorija? Susipažinkime! 

Diskusijos dalyviai: Simona Aginskaitė (Lietuvos negalios organizacijų forumas), Vilmantas Balčikonis (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga) ir Darius Blažinskas (mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėjas). Pokalbį moderuoja Inga Davidonienė (Lietuvos aklųjų biblioteka).

Kada paskutinį kartą ne sekėte, o klausėtės pasakos? Patiksliname – pasakos ne vaikams, o suaugusiesiems? Jei tai buvo taip seniai, kad net neprisimenate, vadinasi, šis video įrašas kaip tik jums. 

„Ši pasaka prasidėjo kaip ir kitos: kadaise gyveno karalius ir turėjo dukterį. Dar jis turėjo motociklą, kurio pavydėjo kitų karalysčių valdovai. Karalius lėkdavo juo, keldamas milžiniškus debesis dulkių, bet niekas nepyko. O gal nedrįso pykti. “ – taip savo pasakų suaugusiesiems knygą „Kitokios pasakos apie karalaitę ir drakoną“ pradeda Jolita Zykutė.

Tėvams, pedagogams ir visiems, besidomintiems vaikų literatūra, jų auklėjimu ir psichologija skirta diskusija apie sudėtingas, nepatogias, nejaukias temas knygose vaikams, nuo kurių suaugusieji kartais nori tarsi „apsaugoti“ vaikus: reikia tokių temų knygose vaikams ar ne ir ką iš tiesų siekiama „apsaugoti“?

Diskusijoje bus aptariama, iš kur kyla baimės apsaugoti vaikus nuo tokių temų kaip mirtis, smurtas ir kitų, kaip tokios temos turėtų ar galėtų būti pateikiamos knygose vaikams, kad jų neišgąsdintų, o leistų jas suprasti, ar galima apsaugoti vaikus nuo to, kas egzistuoja šiuolaikiniame pasaulyje ir kasdienybėje, kokios yra tos nepatogios temos ir kiti su tema susiję klausimai.

Dalyvauja: ankstyvojo ugdymo psichologė ir vaikų darželio „Istorijų namai“ įkūrėja Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė, vaikų literatūros apžvalgininkė Agnė Skučaitė-Leonavičienė ir jos skaitantis sūnus Mykolas, rašytojas Virgis Šidlauskas, moderuoja rašytoja Eglė Ramoškaitė.

Rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu.

2021 m. vasarą Palangoje, Tiškevičių rūmų terasoje, vykęs pašnekesys apie Petro I menines aspiracijas, jo ryšius su Palanga, miesto estetinę tradiciją ir aktualius kultūrinius bei istorinius kontekstus.

Renginio dalyviai: rašytoja, menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Pauliaus Gasiūno ir asmeninio archyvo nuotraukos.

Pokalbis, kurį įkvėpė dvi knygos: Vanessos Springoros atsiminimų knyga „Abipusiu sutikimu“ ir Kate Elizabeth Russell romanas „Tamsi Vanesa“. Tai seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų kelio link traumos suvokimo ir pripažinimo istorijos.

Apie temas, kuriomis nejauku, bet būtina kalbėtis, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologę doc. dr. Pauliną Želvienę kalbina žurnalistė Živilė Kropaitė.

Tai knygelė, skirta vaikams, kurie jau moka skaityti, mėgsta piešti ir kurti įvairias istorijas. Pasakojimas skaitytojus nukels į vieną labai svarbią 1529 m. spalio dieną. Tądien Vilniuje devynmetis Žygimantas Augustas buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Versdami knygos puslapius, skaitytojai kartu su būsimuoju Lietuvos ir Lenkijos valdovu Žygimantu Augustu rūmų labirintais keliaus nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, susipažins su jo tėvais, mėgstamu desertu, dalyvaus ypatingose vainikavimo iškilmėse Vilniaus katedroje ir susitiks su miestiečiais Valdovų rūmų Didžiajame kieme. Knyga unikali – sukomponuota iš dviejų dalių. Pirmojoje supažindinama su šia ypatinga Žygimanto Augusto diena, o antrojoje, skaitytojai, radę daugiau kaip šimtą spalvotų lipdukų, juos lipdydami grafinėmis linijomis pažymėtuose puslapiuose, galės kurti savo istoriją, ją nupiešti ir nuspalvinti.

Renginyje dalyvauja dr. Nelija Kostinienė, dr. Živilė Mikailienė, Lina Itagaki, Valdovų rūmų edukatoriai, Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Vitalija Mockevičiūtė.

„Jeigu ne sūnaus pietų miegas, ši knyga nebūtų atsiradusi!“ – prisipažįsta rašytoja Jolita Zykutė, pristatanti knygą vaikams „Spyglys“.

Linksmą istoriją apie didžiausią miško bailį ežį galima ne tik skaityti, bet ir suvaidinti patiems ar sukurti lėlių teatro pasirodymą. Žiūrovai sužinos, kaip pasigaminti ežio ir dramblio lėlytes tokiam spektakliui. Galbūt jos įkvėps vaikus sukurti naujas istorijas?

Knygos autorė sako, kad knyga yra skirta ne kad paskaitytume ir padėtume į lentyną, o yra būdas leisti laiką kartu šeimoje skaitant, vaidinant ir kuriant, tuo pačiu pasikalbant apie vaikams aktualų dalyką – baimę.

„Spyglį“ savo veikloje gali panaudoti ir vaikų darželio auklėtojai ar pradinukų mokytojai.

Dailininkė Urtė Kraniauskaitė parodys, kaip gimsta jau antros knygos apie ežio ir dramblio nuotykius „Spyglys. Mėlyna dėžutė“ iliustracijos.

Rašytoja Jolita Zykutė papasakos apie knygą, o dailininkė Urtė Kraniauskaitė kalbės savo darbais – parodys, kaip kuriamos iliustracijos. 

Romane „Austerlicas“ W. G. Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo skausmingą XX a. Europos istorijos panoramą. 

Pokalbis su knygos vertėja Rūta Jonynaite ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore Jurgita Verbickiene sukasi apie pagrindinius W. G. Sebaldo romano „Austerlicas“ aspektus, apie vertėjos santykį su W. G. Sebaldo kūryba, apie komplikuotą autoriaus santykį su savo vokiškąja tapatybe, laiką, atminties ir užmaršties klausimus: kam reikia prisiminti, o ne pamiršti, kam reikia siekti atgauti savo tapatybę, o ne ją kurti iš naujo? Ar tikrai tiesa išlaisvina? Pokalbį moderuoja Donatas Puslys

W. G. Sebald (1944–2001) – vokiečių rašytojas ir literatūrologas, daugelio literatūros kritikų laikomas vienu svarbiausių savo epochos rašytojų.  

Intriguojantis Pauliaus Gritėno ir Dovydo Pancerovo pokalbis apie neseniai pasirodžiusį romaną „Medžiojant tėvą“. „Medžiojant tėvą" – debiutinis D. Pancerovo romanas. Jo publicistinės knygos „Kiborgų žemė" (2017 m.) ir „Kabinetas 339" (2019 m., parašyta kartu su B. Davidonyte) tapo bestseleriais ir sulaukė teigiamų įvertinimų bei apdovanojimų.

Dovydas Pancerovas, kaip ir romano „Medžiojant tėvą“ personažai, atliko ne vieną plačiai nuskambėjusį žurnalistinį tyrimą dėl politinės korupcijos, įtartinų sandorių, priešiškų šalių žvalgybos. Jis dalyvavo tarptautiniuose žurnalistiniuose tyrimuose „The Russian Laundromat“, „Paradise Papers“ ir kituose. Už šiuos darbus Dovydas pelnė Lietuvos ir tarptautinių žurnalistikos apdovanojimų. „Medžiojant tėvą“ išsiskiria skaitytoją provokuojančia eksperimentine teksto kūrimo technika ir ypatinga kalba, pasakojimo tempu ir itin paveikia atmosfera.

Josifas Brodskis (1940–1996) – Nobelio literatūros premijos laureatas, neabejotinai garsiausias XX a. antros pusės rusų poetas, be kita ko, turėjęs nemažai ryšių su Lietuva. Pristatoma jo poezijos rinktinė „14 eilėraščių“ (Apostrofa, 2021), kurios vertėjas – Brodskio bičiulis poetas Tomas Venclova. Dvikalbė knyga – tarsi judviejų pokalbis, prasidėjęs tolimaisiais 1966 m. ir besitęsiantis lig šiolei.

Rinktinės pristatyme aptarsime šio išskirtinio poetų dialogo temas bei jų istorinius kontekstus, taip pat išgirsime Rolando Rastausko (balsas) su Arkadijumi Gotesmanu (perkusija) įskaitytų šios Brodskio rinktinės eilėraščių lietuvių kalba.

Pokalbio dalyviai: poetas, eseistas, vertėjas prof. Tomas Venclova ir  literatūrologė dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė.

Pokalbis, teatralizuoti skaitymai ir dainos pagal Juozo Gaižausko knygą „Dievas su šlepetėmis“, prisiminimai apie Camino Santiago de Compostela piligriminį kelią. Tai tarsi šiltas ir jaukus, jautrus, tačiau ir linksmas spektaklis, graži šventė sielai.

Dalyvauja knygos autorius Juozas Gaižauskas, Emilija Latėnaitė, Eimutis Kvoščiauskas, Sakalas Uždavinys, Larisa Kalpokaitė, Remigijus Vilkaitis.

Moderuoja istorikas, laidų vedėjas Aurimas Švedas, dalyvauja komiksų dailininkė Miglė Anušauskaitė ir kultūros politikos tyrinėtoja ir menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė.

Dalyvauja Gintaras Grajauskas, Virginija Cibarauskė, Gytis Vaškelis.

Nors universitetuose ir mokslo institutuose kasmet nagrinėjama dešimtys intriguojančių, aktualių, suklusti verčiančių temų, tyrimai neretai nugula į stalčius, taip ir nepasiekę platesnės auditorijos. Tačiau tai – nebūtinai taisyklė.

Diskusijos metu literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė kalbins autores, kurių moksliniai tyrimai tapo ne tik knygomis, bet ir įvykiais Lietuvos kultūriniame lauke. Tad kaip humanitarui atrasti savo auditoriją? Atsako menotyrininkė, Vilniaus muziejaus iniciatorė ir direktorė, knygos „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ (išleido leidykla LAPAS, 2019) autorė dr. Rasa Antanavičiūtė ir architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė, knygų „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“ (išleido leidykla LAPAS, 2018), „Progreso meteoras“ (išleido leidykla LAPAS, 2016) ir kt. autorė dr. Marija Drėmaitė.

Dalyvauja Viktorija Daujotytė ir Aurimas Švedas.

Didžiulio Lietuvos skaitytojų dėmesio sulaukęs amerikiečių autorės Hanya Yanagihara romanas „Mažas gyvenimas“ (išleido „Baltos lankos“) – skaudus ir atviras pasakojimas apie šiuolaikinį žmogų ir jo sudėtingą, itin tamsių patirčių paženklintą gyvenimą.

Dalyvauja Kornelijus Platelis, Gytis Vaškelis.

Dalyvauja Selemonas Paltanavičius ir Jonas Šečkus.

Pokalbis įkvėptas naujos A. Švedo knygos „Istoriko teritorija“ („Aukso žuvys“, 2020).

Dalyvauja kultūros istorikas Aurimas Švedas ir menotyrininkas Ernestas Parulskis.

Aktorius ir bardas Gediminas Storpirštis pristato savo sudarytą rinktinę, kurioje pateikiama septynių garsių Lietuvos muzikos kūrėjų (Giedriaus Arbačiausko, Sauliaus Bareikio, Andriaus Kaniavos, Alinos Orlovos, Domanto Razausko, Kosto Smorigino ir Gedimino Storpirščio) dainų žodžiai ir natos.  

Knygos sudarytoją Gediminą Storpirštį bei kūrėjus Domantą Razauską ir Andrių Kaniavą kalbina rašytojas, knygos įvadinio žodžio autorius Rimvydas Stankevičius.

Dalyvauja Austėja Landsbergienė, Eglė Baliutavičiūtė, Monika Skerytė-Kazlauskienė, Evelina Daciūtė, Selemonas Paltanavičius.

Dalyvauja Laima Lavaste ir Ričardas Doveika.

Ištrauką skaito režisierė Miglė Greičiuvienė.

Noros Krug knygos „Heimat“ („Aukso žuvys“, 2020) lietuviško vertimo aptarimas.

Dalyvauja žurnalistė, komiksų skaitytoja Gerūta Griniūtė, komiksų autorė Miglė Anušauskaitė, vizualumo tyrinėtoja, VU TSPMI profesorė Natalija Arlauskaitė.

Naujausias Ramūno Bogdano įtempto siužeto romanas „Juodas sniegas, raudonas dangus“ – gyvai šaržuojantis posovietinį tebetirpstančios Rusijos imperijos veidą ir keliantis esminį laisvo žmogaus ir laisvos tautos klausimą.

Knygos „Kaip karalaitė Karolina pavydėjo ir kas iš to išėjo“ autoriai rašytoja Jolita Zykutė ir dailininkas Vytis Snarskis pasakoja apie knygą ir atsako į dažniausiai vaikų užduodamus klausimus. Dar pamatysite, kaip tiesiog jūsų akyse gimsta piešiniai ir kaip iš sausainių pasigaminti šuniuką (ar visą zoologijos sodą).

Renginys skirtas 6–9 m. vaikams ir tėvams.

Šiemet minime 110-ąsias vienintelio iš Lietuvos kilusio Nobelio literatūros premijos laureato Czesławo Miłoszo gimimo metines. Jubiliejiniams metams išleistas dvikalbis jo magnum opus „Poetinis traktatas“ su išsamiais jo paties  komentarais. Vertėjas –  Tomas Venclova. „Poetinis traktatas“ – itin kietas riešutėlis vertėjui, gal todėl tai pirmas šio veikalo vertimas į lietuvių kalbą.

Dalyvauja šios knygos vertėjas prof. Tomas Venclova, Cz. Miłoszo kūrybos tyrinėtojai literatūrologas, dr. Mindaugas Kvietkauskas ir prof. Aleksander Fiut (Krokuva).

„Knygų savaitėje“ – aktualus ir jautrus susitikimas bei pokalbis apie tai, kaip spręsti patiriamus gyvenimo sunkumus ir išmokti gyventi džiaugsmingai.  

Drauge ieškoti atsakymų kviečia knygos „Pasveikti nuo tėvų alkoholikų: pokalbiai psichoanalitiko kabinete“ idėjos autorė žurnalistė Gintarė Jankauskienė, knygos bendraautorė gydytoja psichoanalitikė Agnė Kirvaitienė ir gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.

Kas antras lietuvis augo stebėdamas sudėtingą artimo žmogaus kovą su priklausomybe* ir vaikystėje įgijo skausmingos patirties – rūpinosi girtaujančių tėvų poreikiais, apleisdamas savuosius, todėl galiausiai tapo be galo svetimas pats sau.

·       Kaip išsivaduoti iš vaikystėje patirtų skaudžių išgyvenimų?

·       Kaip kovoti su kaustančiu nerimu?

·       Kaip nustoti kontroliuoti kitus ir išmokti mylėti save?

* Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausos duomenys.

Dalyvauja Aistė Kučinskaitė, Brigita Speičytė, Neringa Lašaitė-Markevičienė, Paulius Subačius.

Pažintis iš arčiau su slieku ir kitais Lietuvos gyvūnais ne tik knygoje, bet ir gamtoje su Selemonu Paltanavičiumi. Selemonas Paltanavičius – žinomas gamtininkas, apdovanotas ir vaikų be galo mėgstamas rašytojas. Visos jo sukurtos istorijos ir parengtos pažintinės knygos stebina, žavi ir yra teigiamai vertinamos tiek skaitytojų, tiek specialistų. Kartu su autoriumi atskleisime nuostabų Lietuvos gyvūnijos pasaulį, būdus, kaip jų ieškoti ir juos stebėti bei kokius gyvūnus ir paukščius vėl išvysime atšilus orams. Pokalbio metu autorius pristatys knygas „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“, „Jei tu slieko nepažįsti“, „Jei sliekas būtų paukštis“.

Pokalbį moderuoja Rusnė Jankūnaitė.

Rašytojos Danguolės Kandrotienės ir dailininkės Jurgitos Rancevienės bendras kūrybinis darbas kuriant „Pasaibos“ knygų seriją. Pokalbio metu aiškinsimės, kaip gimsta knygos personažai, kaip buvo kuriamas Pasaibos personažas ir kartu bandysime sukurti personažą.

Pokalbį moderuoja Rusnė Jankūnaitė.

Kokios paauglių knygos dabar populiarios Europoje? Ką skaito jaunimas ir kokios temos jiems aktualios?

Susitikimo metu aptarsime knygas jaunimui išleistas pagal projektą „Knygos ateities lyderiams“, apžvelgsime apdovanotų knygų paaugliams temas ir personažus. Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ paremtas leidyklos „Debesų ganyklos“ projektas „Knygos ateities lyderiams“ skirtas vaikams ir jaunuoliams. Projekto tikslas – auginti ateities lyderius supažindinant vaikus ir jaunimą su Europos kultūra ir literatūra, naudojant aukštos kokybės kultūrinius produktus, šiuolaikines technologijas ir aktyvius rinkodaros veiksmus.

Pokalbis apie M. Gates, H. ir Ch. Clinton, I. Allende knygas.

Dalyvauja Margarita Jankauskaitė ir Donatas Paulauskas.

Dalyvauja Violeta Palčinskaitė, iliustratorius Simonas Kvintas, kalbina Lolita Varanavičienė.

Dviejų Dailiaus Dargio knygų „Holivudo monstras iš Lietuvos“ ir „Vilniaus bomberio išpažintis“ pristatymas.

Ištrauką skaito aktorius, dirigentas, skaitovas Eimantas Anskaitis.

Knygų savaitės metu knygų mylėtojai kviečiami apsilankyti alternatyvaus Vilniaus pažinimo platformoje www.neakivaizdinisvilnius.lt ir po sostinę keliauti literatūriniais maršrutais – saugiai, po vieną ar su šeima, jums patogiu metu.

Išgirdus žodį knygnešys, pirmiausia kyla asociacijos su lotyniškų rašmenų draudimo laikotarpiu carinės Rusijos imperijoje ir slaptu knygų gabenimu per sieną į Lietuvą. Tačiau egzistuoja ir kita, mažai žinoma, knygų nešėjo dimensija – tai Antrojo pasaulinio karo metais Vilniaus gete atsidūrusių žmonių neįtikėtinas ryžtas Holokausto akivaizdoje saugoti rašytinę žydų tautos (ir ne tik) kultūrą. Kviečiame leistis maršrutu, sukurtu remiantis „Baltų lankų“ leidyklos David E. Fishman knyga „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių“.

Knygų savaitės metu knygų mylėtojai kviečiami apsilankyti alternatyvaus Vilniaus pažinimo platformoje www.neakivaizdinisvilnius.lt ir po sostinę keliauti literatūriniais maršrutais – saugiai, po vieną ar su šeima, jums patogiu metu.

Kokį Vilnių matė Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ veikėjas Vytautas Vargalys turbūt įsivaizdavo kiekvienas, skaitęs šį romaną. O kaip šis pasaulėvaizdis įkvepia ir apie ką verčia susimąstyti šiandienos Vilniaus gyventoją? Šeši jauni lietuvių kompozitoriai savo interpretacijas nusprendė išreikšti šiuolaikinės muzikos kūriniais, sukurtais specialiai knygoje paminėtoms sostinės vietoms.

Knygų savaitės metu knygų mylėtojai kviečiami apsilankyti alternatyvaus Vilniaus pažinimo platformoje www.neakivaizdinisvilnius.lt ir po sostinę keliauti literatūriniais maršrutais – saugiai, po vieną ar su šeima, jums patogiu metu.

Skaitėte Silva Rerum, Vilniaus pokerį ar Tūlą? Įdomu, kur sukiojosi A. Mickevičiaus, o gal J. Ivanauskaitės kūrinių herojai? Šis maršrutas skirtas tiems, kuriems literatūra – įkvėpimų ir atradimų šaltinis. Gidas kviečia susipažinti su įliteratūrintomis sostinės vietomis – gatvelėmis, aikštėmis, pastatais, kurie įkvėpė Vilniuje ar apie Vilnių kūrusius rašytojus, suteikė jų herojams namus, tapo jų kūrinių veiksmo vieta. Kelionėje lydės ir autorių tekstų ištraukos, kurios leis pasinerti į kitokio – literatūrinio – Vilniaus vizijas. Miestas kaip veiksmo vieta, miestas kaip dvasinių išgyvenimų erdvė, miestas kaip meilės objektas – čia rasite visko.